nukvekti

nukvèkti intr. susenti, sukvailėti: Nukvẽkęs senis, pats nesižino, ką kalba, o tie durniai klauso Sml. Nagi ir nukvẽko boba į šį galą: iš toliau karvės nuo jaučio nebeatskiria Sml. \ kvekti; nukvekti